- kvieslė
- kvieslė̃ sf. (4) 1. N jaunosios pamergės senoviškose vestuvėse: Buvom į kvieslès nuvažiavę Pc. 2. PnmA gėlėmis, kaspinais papuoštas kvieslio ženklas – lazda, kultuvė, šaka: Kvieslys, vartydamas kviẽslę, sakė raciją (piršlio kalbą) Pkn.
Dictionary of the Lithuanian Language.